Iš kraikinio galvijų mėšlo ir pašarų likučių bendrovė gamina aukštos kokybės, vertingas trąšas – kompostą. Komposto gamyba prasideda galvijus išvežus iš fermos vasaros sezonui į ganyklas laukuose. Nuėmus aptvarus, mėšlas sustumiamas į kaupus (90m*4m*1,8m). Mėšlas sustumtas į kaupus pradeda „degti“ ir prasideda kompostavimosi procesas.

Pirmajame etape, esant pakankamai oro temperatūrai ir sukrautų medžiagų drėgmei, prasideda pradinių medžiagų skaidymasis ir fermentacija. Tame procese dalyvauja įvairūs dirvos mikroorganizmai. Bakterijos ir grybai skaido baltymus, cukrus, celiuliozę, riebalus. Pirmiausia savo aktyvią veiklą pradeda bakterijos. Nuo jų aktyvios veiklos kaupo viduje temperatūra greitai pakyla ir gali pasiekti +65 – +70 laipsnius. Aukšta temperatūra krūvoje – tai biologinis degimas, arba oksidacijos procesas.

Vėliau kaupuose temperatūra ima kristi iki +45 laipsnių. Tuomet aktyviai dauginasi grybai, ima susidaryti ir skirtis dujos. Vyksta sunkiai skylančių organinių medžiagų skaidymas į patvarias 22 medžiagas, sudarančias humusą. Šis procesas vadinamas persitvarkymu, jis trunka ne mažiau nei 2 savaites, jo metu sukuriama nesubrendusio komposto masė.

Nesubrendusio komposto tarpsnyje kompostuojamą kaupą reikia 5-6 kartus permaišyti. Kaupo permaišymui naudojamas vartytuvas Menart, kuris maišydamas smulkina ir jeigu reikia drėkina kompostą , po kiekvieno permaišymo kaupo viduje temperatūra vėl pakyla iki +70 laipsnių.

Taip kompostuojant, per 8-10 savaičių, atliekant 6-8 permaišymus , kompostas praranda drėgmės apie 40%, taip pat išgaruoja 20-30% buvusių organinių medžiagų, išsiskiriančių anglies dioksido pavidalu. Taigi komposto lieka apie 1/3 dalies lyginant su pradiniu mėšlo kiekiu. Komposto medžiaga ištiriama ES akredituotoje laboratorijoje, gaunamas cheminės sudėties tyrimo protokolas.